kivyna

kivýna sf. (1) 1. Kl sudžiūvėlis, sumenkėlis: Tokia sauskarka moteriška kivýna giltinių J. Kur dėsi tą kivýną? J. Ans sudžiūvęs kaip kivýna, kivýna giltinių J. 2. scom. J, Tv šykštus žmogus. 3. scom. K.Būg, DŽ prastas arklys. 4. Dsn, K.Būg, DŽ buožgalvis, varložis: Kivýnos gyvena vandeny Tvr. 5. scom. blogas, netikęs, piktas žmogus: Jam nereikia tokios kivynos, kaip Grėtė I.Simon. Tegul ta kivyna eina sau viena Prk. Tėvas jau gana turi širdperšų dėl tos kivynos marčios I.Simon. Šaudo žodžiais it kivyna Ggr.